VAIKŲ ATIMINĖJIMAS

  1. Pastaruoju metu itin išpopuliarėjo vaikų paėmimo iš šeimos temos. Visuotinę psichozę skatina visi kas netingi, o visuomenę krečia tėvų, nuo kurių atskirti mažyliai, istorijos. Ką iš tiesų turi padaryti tėvai, kad vaiką atskirtų nuo šeimos ir kodėl vienus vaikus išveža, o kitus palieka smurtaujančiose šeimose?

Paniką skleidžiantieji įspėja, kad vaikus gali atimti už tai, jog nenupirkote jo pageidaujamų daiktų ar pasibaigus kantrybei, timptelėjote už rankos parduotuvėje. Tiesa tokia, kad vaiko paėmimas iš šeimos organizuojamas nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį. Toks lygis nustatomas, jeigu:

vaikui iki 3 metų nustatomas bent 1 iš žemiau išvardintų aukštos rizikos veiksnių;

vaikui nuo 4 iki 6 metų nustatyti bent 2 iš žemiau išvardintų aukštos rizikos veiksnių;

vaikui nuo 7 iki 17 metų nustatyti bent 5 iš žemiau išvardintų aukštos rizikos veiksnių.

AUKŠTOS RIZIKOS VEIKSNIAI:

  • Prieš vaiką buvo naudojamas smurtas: fizinis, psichologinis, seksualinis, nepriežiūra;
  • Vaikas pats nori būti paimtas;
  • Vaikas serga, yra sužalotas, tačiau negydomas;
  • Tėvai yra apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų;
  • Teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia, dėl to kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei;
  • Tėvai grasina vaikui, kad atskleidė smurto prieš jį faktus, kaltina patį vaiką dėl jo patirtos prievartos, gina prieš vaiką galimai smurtavusį asmenį, kaltina vaiką melavimu, nesupranta, kas atsitiko, neigia galimą smurtą;
  • Tėvai nevykdo atstovų pareigų – palieka vaiką kitų priežiūrai, netenkina gyvybiškai svarbių vaiko poreikių, neleidžia į švietimo įstaigą ir kt., vaikas neturi jam reikalingų daiktų, priemonių, varo vaiką iš namų, teigia, kad namuose nėra jam vietos;
  • Agresyvus elgesys su vaiku, dėl kurio gali kilti grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei;
  • Vaikas paliekamas be priežiūros arba paliekamas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi, ir dėl to kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei;
  • Tėvai dingę arba nežinomi;
  • Negali rūpintis vaiku – motina nepilnametė;
  • Neigiamas santykis su vaiku – tik neigiamai atsiliepia apie vaiką (nekenčia, šlykštisi, tyčiojasi ir pan.), ignoruoja, rūpinasi ir/ar užtikrina tik fizinių vaiko poreikių patenkinimą, nenori keisti savo santykio su vaiku, teigia, kad vaikas kaltas dėl įvairių problemų, kylančių šeimoje, ar kt.;
  • Vaiko priežiūros žinios ir įgūdžiai neatitinka vaiko raidos ir brandos – vaikas turi specialiųjų poreikių, tačiau atstovai nesikreipia/nepriima pagalbos arba nesuvokia (dėl galimų psichikos sveikatos sutrikimų ar įgūdžių stokos), kad tokia pagalba yra reikalinga, ir/ar negali užtikrinti vaikui būtinos pagalbos teikimo, vaikas pagal amžių ir brandą neturi higienos įgūdžių, konfliktiška, chaotiška šeimos aplinka, tėvai nuolat izoliuoja vaiką nuo socialinės veiklos (draugų, būrelių ir kt.);
  • Gyvenimo sąlygos kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai ir/ar gyvybei.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingo amžiaus vaikams tuo pat metu gali būti nustatytas skirtingas grėsmės lygis. Nors visuomenė aplinkybę, kad nuo tėvų, apkaltintų smurtavimu, atskyrė tik vieną vaiką, vertina kaip įrodymą, kad sistema veikia neteisingai ir priešingai tėvų interesams, iš tiesų yra priešingai. Net ir įtardami tėvus smurtu, specialistai negali išsivežti vaiko, jeigu nepažymi lentelėje pakankamai aukštos rizikos veiksnių. Atliekant atvejo vertinimą, sprendžiama dėl kiekvieno vaiko atskirai. O be to, sutikite, kad tuo pat metu ir vaikai gali būti skirtingose situacijose: kūdikis paliktas pas geriančius kaimynus, o dešimtmetis vienas likęs namuose – štai ir situacija, kuomet mažylį paims, o vyresnėlio situacija liks stebima, nes nesant kitų aukštos rizikos veiksnių, vaiką paimti iš šeimos nebus pagrindo.

Garsiai nuskambėjus vaiko paėmimo istorijai, visuomenė laukia pasiaiškinimo. Tėvų, praradusių vaikus, vieši kaltinimai suvirpina žmonių jausmus, o specialistai ir institucijos tyli. Neverta stebėtis. Tas pats Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įtvirtina šeimų teisę į privatumą. Ikiteisminio tyrimo medžiaga taip pat negali būti viešinama, o bylos, kuriose nukentėjęs yra nepilnametis, nagrinėjamos uždaruose posėdžiuose. Tai, žinoma, piktina smalsiuosius visuomenės narius. Jie garsiai reikalauja paviešinti tyrimo duomenis, bylą nagrinėti viešame posėdyje, nes visi nupirkti ir susimokę, tik jie vieni objektyvūs… Tačiau įstatymas gina teises net ir tėvų, nuo kurių vaikus teko atskirti, ypač dėl to, kad jų vaikai, net ir negyvendami kartu yra susieti ir dažnai neša jų kaltę ir gėdą. Vienoje byloje buvo nagrinėjamas atvejis, kuomet mama fotografavo savo vaiką nuogą, o nuotraukas pardavė iškrypėliui. Tai buvo vienkartinis atvejis, kaimynai apie mamą atsiliepia, kaip apie puikų žmogų, mylintį savo vaikus. Šiuo atveju istorijos moralas toks, kad apie žmones žinome ne viską. Tai, kad mums šeima atrodo tvarkinga, nereiškia, kad jie nedaro klaidų. Kad ir kaip smalsu būtų, institucijos ir pareigūnai tų klaidų paviešinti neturi nei pareigos, nei teisės.

Susipažinę su AUKŠTOS RIZIKOS VEIKSNIAIS, turbūt jau pagal savo vaiko amžių įvertinote grėsmės vaikui lygį jūsų šeimoje ir tikimybę, kad jis bus atimtas. Nepasiduokit sėjamai panikai visuomenėje, be pagrindo vaikų iš šeimos tikrai neima. Ir nors sklinda gandai, kad globa yra geras ,,verslas“,  globėjų vis dar trūksta.

2018© Aš –teisininkas!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *