Lengvas būdas pakeisti UAB vadovą

Pakeisti vadovą uždarojoje akcinėje bendrovėje gali prireikti dėl įvairių priežasčių. Ar vadovas imasi naujo verslo, ar nusprendė iš viso nebedirbti procedūra atrodo taip pat. Tai atlikti galima tiesiog prisėdus prie kompiuterio, tačiau negalima pamiršti nei vieno iš reikalavimų, kitu atveju galima sulaukti civilinės ar  net administracinės atsakomybės.

Pagal įstatymą bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų bendrovės valdyba, jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas. Vienintelio akcininko sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Taigi jei verslas smulkus, turintis tik vieną savininką, tai jo sprendimas ir yra pagrindas pakeisti vadovą. Vienintelio akcininko sprendime būtų protinga nurodyti datą, kada iš pareigų bus atleidžiamas senasis vadovas ir paskiriamas naujasis.

Įdarbinant naują darbuotoją, ne vėliau nei  vieną dieną prieš darbuotojui pradedant dirbti, būtina pateikti Sodrai pranešimą (forma 1-SD). Kadangi vadovas irgi darbuotojas, apie jo įdarbinimą taip pat reikia informuoti. Šį darbą gali atlikti visi asmenys, turintys teisę  įmonę atstovauti Sodroje. Kad ir kaip keistai skambėtų, bet pranešti Sodrai apie naujo vadovo priėmimą gali buhalteris, personalo skyriaus specialistas ar bet kuris kitas įgaliotas asmuo.

Kitaip yra su darbo sutartimi. Ją su vadovu bendrovės vardu pasirašo ne bet kas, o valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys, jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Esant vienam akcininkui, darbo sutartį su vadovu turėtų pasirašyti vienintelis akcininkas.

Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, ne vėliau kaip per 5 dienas privaloma pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. To nepadariusiems ar padariusiems pavėluotai, Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą nuo 30 iki 1450 eurų. Apie pasikeitusius duomenis turi informuoti įmonės vadovas, bet kol apie naująjį vadovą Registrų centras duomenų neturi, jis neturi galimybės tokius duomenis teikti. Registrų centras siūlo tai spręsti paprastai – senasis vadovas turėtų suteikti įgaliojimą naujajam. Tai galima padaryti elektroniniu būdu. Tereikia kvalifikuotu elektroniniu parašu prisijungti prie Registrų centro klientų savitarnos sistemos  ir pasirinkti skiltį Juridinių asmenų registras, Įgaliojimai, Naujas įgaliojimas. Užpildžius reikiamus duomenų laukus ir pasirašius suformuotą dokumentą, reikia spausti Tęsti ir, atsidarius kitam langui, spustelėti nuorodą Suteikti įgaliojimą.

Turėdamas įgaliojimą teikti duomenis Registrų centrui vadovas tai galės padaryti elektroniniu būdu. Naujasis vadovas elektroninio parašo pagalba prisijungęs prie Registrų centro klientų savitarnos sistemos, spustelėjęs nuorodą Juridinių asmenų registras, Juridinio asmens prašymai ir kairėje meniu pusėje pasirinkęs laukelius Prašymas keisti juridinio asmens duomenis, Vadovas, galės įrašyti savo duomenis ir išregistruoti buvusį vadovą. Keičiant duomenis apie vadovą elektroniniu būdu, reikia pridėti PDF formatu suformuotą juridinio asmens organo sprendimą (protokolą)  dėl vadovo atleidimo ir naujo vadovo išrinkimo kartu su protokolo priedais, o esant tik vienam akcininkui – vienintelio akcininko sprendimą. Žinoma, reikia nepamiršti  apmokėti Registrų centro klientų savitarnos sistemoje gautą sąskaitą.

Paskutinę savo darbo dieną senasis vadovas turėtų visą bendrovės turtą ir dokumentus perduoti naujajam vadovui. Tam užfiksuoti surašomas priėmimo perdavimo – aktas, kuriame išvardinamas visas įmonės turtas ir dokumentai. Bendrovės  vadovas  yra  atsakingas  už įmonės apskaitos, finansinės atskaitomybės dokumentų ir buhalterinės apskaitos registrų saugojimą. Dėl šios priežasties, visi šių kategorijų dokumentai turėtų būti perduoti naujajam vadovui. Taip pat nereikėtų pamiršti perduoti įmonės kasoje esančių pinigų, įmonei priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

Įvykdžius viską, kas paminėta, galima kibti į darbus naujose pareigose. Jų vadovams tenka tikrai daug, kaip ir teisės aktais numatytų  pareigų. Juk vadovavimas – ne tik valdžia, bet ir didelė atsakomybė.

2018© Aš –teisininkas!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *