Kūrinys ar kopija?

Internetas pilnas gražių daiktų idėjų: drabužiai, žaislai, įvairūs rankdarbiai.  Viešojoje erdvėje rastos idėjos kruopštaus žmogaus gali būti atkuriamos namuose. Kartais jos patobulinamos. Kartais jų rezultatas pasirodo taip puikiai pavykęs, kad pradedama mąstyti apie jo pardavinėjimą. Tačiau internete rasta idėja nėra sava, taigi ar tai kopija? O jei patobulinta mintis nė iš tolo nepanaši į pirminę versiją, tuomet gal kūrinys?

Įvairūs rankdarbiai ir siuviniai priskiriami taikomosios dailės kūriniams. Jie turi atitikti tris kriterijus: originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos. Tuomet jiems yra taikoma autorių teisių apsauga. Bėda ta, kad originalumo sampratos teisės aktai iš esmės nepateikia ir ji yra teismų praktikos aiškinimo dalykas. Teismas kiekvienu atveju sprendžia individualiai. Svarbu tai, kad autorių teisių objektais nelaikomos idėjos, procedūros, procesai ir veiklos metodai. Taigi pamačius kryželiu siuvinėtą rankšluostį ir nusprendus pardavinėti šiuo būdu siuvinėtas šlepetes, autorių teisių tikrai nepažeisite. Įrodinėjant, kad kopija nėra kūrybinės veiklos rezultatas, reikia įrodyti, kad kopijos gamintojas turėjo galimybę pamatyti ir nukopijuoti originalą. Negalite teigti, kad pardavinėjama jūsų kūrinio kopija, jeigu savo gaminį laikėte namuose ir nuotraukų viešai nepublikavote.

Autorius, sukūręs ne kūrinį, bet išskirtinį dizainą, taip pat gali ginti savo teises. Dizainas – viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio, jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros, medžiagos. Norint ginti savo kurtą dizainą, jis turi būti patentuotas arba turi būti kreiptasi dėl jo patentavimo. Sprendžiant dizainų tapatumo klausimą, vertinama, ar vartotojas turi pagrindą manyti, jog tai tokia pati, to pačio gamintojo prekė. Jei savo kuriamus drabužius puošite išskirtinėmis odinėmis gėlėmis, tokį dizainą patentuosite ir kas nors pradės puošti panašius drabužius tokiomis pat gėlėmis, galėsite kreiptis į teismą dėl jūsų dizaino kopijavimo.

Manydami, kad jūsų kūrinys nukopijuotas, galite su pretenzija kreiptis į kopijos gamintoją ir reikalauti, kad jūsų kūrinio kopijos nebūtų platinamos, o jums būtų atlyginta žala. Pažeidėjui nevykdant reikalavimo, turite teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir reikalauti žalos atlyginimo. Žalos dydis nustatomas vertinant atsiradusių nuostolių dydį. Jais gali būti pripažįstama pažeidėjo gauta nauda. Teismas taip pat atsižvelgia į pažeidimo esmę, negautas pajamas, turėtas išlaidas. Negautos pajamos nustatomos įvertinus, kokios pajamos būtų gautos kūriniu naudojantis teisėtai, pavyzdžiui iš anksto sumokėjus už teisę pardavinėti kopijas. Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas, kad jis pažeidžia įstatymo saugomas teises, iš jo galima išreikalauti visa tai, ką jis sutaupė ir  gavo pažeisdamas autoriaus teises.

Būdamas kopijų gamintoju, turite įvertinti ir tai, kad autorių teises galima ginti ne tik civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 192 straipsnis numato atsakomybę tam, kas komerciniais tikslais neteisėtai atgamino literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba platino, gabeno ar laikė neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė 3800 Eur. Kodekse numatyta, kad toks asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Daugiausiai bylų pagal šį straipsnį susiję su kompiuterinių programų ir žaidimų naudojimu ir prekyba, kuomet niekas neginčija, kad kopija yra kopija.

Administracinių nusižengimų kodeksas taip pat numato atsakomybę už autorių teisių pažeidimą. 122 straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio arba dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat komerciniais tikslais kai bendra kopijų vertė nesiekia 3800 Eur.  Šis pažeidimas dažniausiai sietinas su neteisėtu kompiuterinių programų naudojimu, muzikos kūrinių atlikimu. Tikimybė, kad jums namuose pasisiuvus Chanel rankinės kopiją, gatvėje sutikti pareigūnai ją atpažins ir nubaus jus bauda, praktiškai neegzistuoja. Atsakomybės teoriškai galima bijoti žinomam dizaineriui pateikus skundą policijai, tačiau labiausiai tikėtina, kad jam tiesiog būtų pasiūlyta ginti savo teises kreipiantis į teismą, kadangi atsakomybės, vertinant ar daiktas tikrai yra kopija, pareigūnai nesiimtų.

Apibendrinant pažymėtina, kad jeigu esate rankdarbių namų sąlygomis gamintojas, gaminantis savo reikmėms, atsakomybės pagal Baudžiamąjį arba Administracinių nusižengimų kodeksą nereikėtų bijoti.  Jeigu norite pardavinėti internete matytos idėjos perdirbinius, įvertinkite idėjos savininką (tai žymus gamintojas ar neatpažinto autoriaus idėja), jo ir savo gaminių panašumus, vertinant spalvą, dydį, formą, sutampančių ir nesutampančių elementų santykį, kompoziciją o svarbiausia – bendrą įspūdį, kuris ir lemia išvadą ar daiktas yra kopija ar kūrinys. Iškilus teisiniam ginčui, galutinį sprendimą priims teismas.

2018© Aš –teisininkas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *