Kaimynas mane fotografuoja

Žmogus kuriasi tarp žmonių. Santykiai tarp kaimynų sudėtingi ir painūs. Ant kaimyno namo kampo kabanti kamera, kuri įrašo vaizdą ir dalyje jūsų kiemo, gali  nemenkai erzinti. Taip pat nesmagu, kai kaimynų nesutarimams įamžinti naudojamasi fotoaparatais. Tačiau savo kieme esame šeimininkai, taigi kokias mūsų teises pažeidžia mūsų kiemo vaizdą fiksuojantys kaimynai ir kaip jas apginti.

Teisė į privatų gyvenimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Jos sudėtine dalimi pripažįstama teisė į atvaizdą. Dėl šios priežasties fotografuojant asmenį yra reikalingas jo sutikimas. Sutikimui nėra būtina rašytinė forma – pakanka tiesiog šypsotis į objektyvą, bet prieš viešinant tokią nuotrauką reikia klausti leidimo. Įstatymas leidžia viešoje vietoje asmenis fotografuoti neturint jų sutikimo, tačiau net ir tokiose vietose įamžinti vaizdai negali būti viešinami, jeigu asmuo pateikiamas negatyviai (nuogas, neblaivus ir pan.). Taip pat negalima viešinti net ir viešoje vietoje užfiksuotų nepilnamečių atvaizdų. Asmens sutikimo nereikia, kai fiksuojama veikla yra susijusi su visuomenine asmens veikla arba jo tarnybine padėtimi.

Dažna situacija, kai įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros, kuriomis fiksuojamas bendras visiems kaimynams įėjimas į pastatą. Jeigu pastate įsikūrusios įmonės kameros fiksuoja ir jūsų judėjimą į namus ar iš jų, o dėl to jaučiatės nejaukiai, drąsiai galite kreiptis prašydami kameras pašalinti arba nukreipti taip, kad nebūtų filmuojamos ir jums priklausančios patalpos ar teritorijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad filmuoti bendras patalpas galima tik gavus visų bendrasavininkių sutikimą. Jeigu toks sutikimas gautas nebuvo, savo teises galite ginti teisme.

Savo namuose ar kieme kiekvienas gali uždrausti fotografuoti ar filmuoti. Šia teise naudojasi parduotuvės, muziejai, renginių organizatoriai. Tokią pat teisę turi visi Lietuvos gyventojai. Užsitęsus konfliktams su kaimynais, savo valią nebūti fotografuojamiems galima išreikšti ne tik žodžiu, bet ir ženklais, draudžiančiais filmuoti ir fotografuoti, trumpąja žinute, elektroniniu ar registruotu laišku, įspėjančiu apie tokį draudimą, galiojantį jūsų valdose. Teisėtu veiksmu pripažintinas asmens, darančio nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, fotografavimas, filmavimas. Tačiau kai joks teisės pažeidimas nebuvo padarytas, filmavimas ar fotografavimas nebūtų laikomas teisėtu. Tikrai pasitaiko kaimynų, kurie jaučiasi tiriantys nusikalstamas veikas ir kaimynų kiemą stebi nuolatos. Baudžiamojo kodekso 167 straipsniu uždrausta rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą. Jeigu nedarote jokių nusikalstamų veikų, tačiau esate stebimi ir filmuojami ar fotografuojami savo įkyrių kaimynų, galite kreiptis į teisėsaugos institucijas, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl informacijos apie jūsų privatų gyvenimą rinkimo.

Teisėtu veiksmu yra laikomas asmens fotografavimas ar filmavimas, kuomet siekiama apginti savo pažeistas teises. Tokie veiksmai atlikti konflikto metu teismų praktikoje nelaikytini teisės į atvaizdą pažeidimu. Kita vertus, riba tarp bandymo apginti savo pažeistas teises ir kito asmens konstitucinės teisės į privatų gyvenimą pažeidimo yra labai menka, todėl lengvai peržengiama. Vienoje byloje buvo sprendžiamas klausimas ar besiskiriančiam sutuoktiniui įrengus garso įrašymo įrangą bendrosios nuosavybės teise priklausančiame bute jis nepažeidė žmonos teisės į privatų gyvenimą. Teismas nusprendė, kad nors tuo metu buvo nagrinėjama skyrybų byla, o vyras garso įrašais norėjo pasinaudoti teisminiame procese, šis atvejis laikytinas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu ir pripažino sutuoktinį kaltu.

Visi, kurių teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Jeigu pas jus jau nebenori lankytis draugai, o vaikai bijo žaisti kieme, šios aplinkybės yra pagrindas neturtinės žalos priteisimui. Net jei teisėsaugos institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl informacijos apie jūsų privatų gyvenimą rinkimo, visada galite kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Prieš kreipiantis į teismą arba dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo verta surinkti įrodymus, patvirtinančius, kad buvote fotografuojami ar  filmuojami ir kreipėtės į jūsų teises pažeidžiantį asmenį prašydami nutraukti pažeidimą. Šie duomenys padės greičiau ir efektyviau apginti savo pažeistas  teises ir gauti teisingą žalos atlyginimą.

2018© Aš –teisininkas!

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *