VAIKŲ ,,GROBIMAS”

Pastaruoju metu itin išpopuliarėjo vaikų paėmimo iš šeimos temos. Visuotinę psichozę skatina visi kas netingi, o visuomenę krečia tėvų, nuo kurių atskirti mažyliai, istorijos. Ką iš tiesų turi padaryti tėvai, kad vaiką atskirtų nuo šeimos ir kodėl vienus vaikus išveža, o kitus palieka smurtaujančiose šeimose?

Paniką skleidžiantieji įspėja, kad vaikus gali atimti už tai, jog nenupirkote jo pageidaujamų daiktų ar pasibaigus kantrybei, timptelėjote už rankos parduotuvėje. Tiesa tokia, kad vaiko paėmimas iš šeimos organizuojamas nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį. Toks lygis nustatomas, jeigu:

vaikui iki 3 metų nustatomas bent 1 iš žemiau išvardintų aukštos rizikos veiksnių;

vaikui nuo 4 iki 6 metų nustatyti bent 2 iš žemiau išvardintų aukštos rizikos veiksnių;

vaikui nuo 7 iki 17 metų nustatyti bent 5 iš žemiau išvardintų aukštos rizikos veiksnių.

AUKŠTOS RIZIKOS VEIKSNIAI:

  • Prieš vaiką buvo naudojamas smurtas: fizinis, psichologinis, seksualinis, nepriežiūra;
  • Vaikas pats nori būti paimtas;
  • Vaikas serga, yra sužalotas, tačiau negydomas;
  • Tėvai yra apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų;
  • Teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia, dėl to kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei;
  • Tėvai grasina vaikui, kad atskleidė smurto prieš jį faktus, kaltina patį vaiką dėl jo patirtos prievartos, gina prieš vaiką galimai smurtavusį asmenį, kaltina vaiką melavimu, nesupranta, kas atsitiko, neigia galimą smurtą;
  • Tėvai nevykdo atstovų pareigų – palieka vaiką kitų priežiūrai, netenkina gyvybiškai svarbių vaiko poreikių, neleidžia į švietimo įstaigą ir kt., vaikas neturi jam reikalingų daiktų, priemonių, varo vaiką iš namų, teigia, kad namuose nėra jam vietos;
  • Agresyvus elgesys su vaiku, dėl kurio gali kilti grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei;
  • Vaikas paliekamas be priežiūros arba paliekamas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi, ir dėl to kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei;
  • Tėvai dingę arba nežinomi;
  • Negali rūpintis vaiku – motina nepilnametė;
  • Neigiamas santykis su vaiku – tik neigiamai atsiliepia apie vaiką (nekenčia, šlykštisi, tyčiojasi ir pan.), ignoruoja, rūpinasi ir/ar užtikrina tik fizinių vaiko poreikių patenkinimą, nenori keisti savo santykio su vaiku, teigia, kad vaikas kaltas dėl įvairių problemų, kylančių šeimoje, ar kt.;
  • Vaiko priežiūros žinios ir įgūdžiai neatitinka vaiko raidos ir brandos – vaikas turi specialiųjų poreikių, tačiau atstovai nesikreipia/nepriima pagalbos arba nesuvokia (dėl galimų psichikos sveikatos sutrikimų ar įgūdžių stokos), kad tokia pagalba yra reikalinga, ir/ar negali užtikrinti vaikui būtinos pagalbos teikimo, vaikas pagal amžių ir brandą neturi higienos įgūdžių, konfliktiška, chaotiška šeimos aplinka, tėvai nuolat izoliuoja vaiką nuo socialinės veiklos (draugų, būrelių ir kt.);
  • Gyvenimo sąlygos kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai ir/ar gyvybei.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingo amžiaus vaikams tuo pat metu gali būti nustatytas skirtingas grėsmės lygis. Nors visuomenė aplinkybę, kad nuo tėvų, apkaltintų smurtavimu, atskyrė tik vieną vaiką, vertina kaip įrodymą, kad sistema veikia neteisingai ir priešingai tėvų interesams, iš tiesų yra priešingai. Net ir įtardami tėvus smurtu, specialistai negali išsivežti vaiko, jeigu nepažymi lentelėje pakankamai aukštos rizikos veiksnių. Atliekant atvejo vertinimą, sprendžiama dėl kiekvieno vaiko atskirai. O be to, sutikite, kad tuo pat metu ir vaikai gali būti skirtingose situacijose: kūdikis paliktas pas geriančius kaimynus, o dešimtmetis vienas likęs namuose – štai ir situacija, kuomet mažylį paims, o vyresnėlio situacija liks stebima, nes nesant kitų aukštos rizikos veiksnių, vaiką paimti iš šeimos nebus pagrindo.

Garsiai nuskambėjus vaiko paėmimo istorijai, visuomenė laukia pasiaiškinimo. Tėvų, praradusių vaikus, vieši kaltinimai suvirpina žmonių jausmus, o specialistai ir institucijos tyli. Neverta stebėtis. Tas pats Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įtvirtina šeimų teisę į privatumą. Ikiteisminio tyrimo medžiaga taip pat negali būti viešinama, o bylos, kuriose nukentėjęs yra nepilnametis, nagrinėjamos uždaruose posėdžiuose. Tai, žinoma, piktina smalsiuosius visuomenės narius. Jie garsiai reikalauja paviešinti tyrimo duomenis, bylą nagrinėti viešame posėdyje, nes visi nupirkti ir susimokę, tik jie vieni objektyvūs… Tačiau įstatymas gina teises net ir tėvų, nuo kurių vaikus teko atskirti, ypač dėl to, kad jų vaikai, net ir negyvendami kartu yra susieti ir dažnai neša jų kaltę i gėdą. Vienoje byloje buvo nagrinėjamas atvejis, kuomet mama fotografavo savo vaiką nuogą, o nuotraukas pardavė iškrypėliui. Tai buvo vienkartinis atvejis, kaimynai apie mamą atsiliepia, kaip apie puikų žmogų, mylintį savo vaikus. Šiuo atveju istorijos moralas toks, kad apie žmones žinome ne viską. Tai, kad mums šeima atrodo tvarkinga, nereiškia, kad jie nedaro klaidų. Kad ir kaip smalsu būtų, institucijos ir pareigūnai tų klaidų paviešinti neturi nei pareigos, nei teisės.

Susipažinę su AUKŠTOS RIZIKOS VEIKSNIAIS, turbūt jau pagal savo vaiko amžių įvertinote grėsmės vaikui lygį jūsų šeimoje. Greičiausiai rezultatai nudžiugino. Nepasiduokit sėjamai panikai visuomenėje, be pagrindo vaikų iš šeimos tikrai neima. Ir nors sklinda gandai, kad globa yra geras ,,verslas“, o globėjai gauna po 1000 Eur ,,už galvą“, globėjų vis dar trūksta…Bet apie šį ,,verslą“ kitą kartą.

2018© Aš –teisininkas!

Testamentas be notaro patvirtinimo

Visi per gyvenimą sukaupiam turto, kurį po mūsų mirties išsidalins artimieji. Galime iš anksto pasirūpinti, kad jiems netektų sukti galvos, ko gi mes būtumėm norėję. Surašyti asmeninį testamentą galite patys. Jo nereikia tvirtinti notarui, o ir perduoti saugoti nėra būtina. Taigi kaip tai padaryti teisingai?

Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kokį turtą reikia aptarti testamente. Jame naudinga nurodyti ne tik kam turėtų atitekti nekilnojamasis turtas ar automobiliai, bet visi daiktai, kuriems būtina teisinė registracija, piniginės lėšos, vertybiniai popieriai, vertingi daiktai ar technika ir, žinoma, skolos. Net jeigu ir neturite daug santaupų, po mirties piniginių lėšų visada atsiranda – neišmokėtas atlyginimas, senatvės pensija ar ligos išmoka. Nors nekilnojamąjį turtą norite palikti vienam įpėdiniui, galbūt name esančios vertybės turėtų atitekti kitam. Taip pat svarbu padalinti įpėdiniams finansinius įsipareigojimus ir nesvarbu, ar jūs esate kreditorius, ar skolininkas.

Tikėtina, kad palikimo reikalais susirūpinote ne paskutinę savo gyvenimo dieną, taigi po testamento sudarymo įgysite ir kito turto. Testamente galite nurodyti, jog tekstas dar bus papildytas ir kas kartą įgijus turto, tai padaryti. Kitas būdas palikti būsimą turtą yra nurodyti, kuriam iš paveldėtojų atitenka turtas, kuris atsiras po testamento surašymo. Kitu atveju viskas, kas neaptarta testamente bus padalinta įstatymų numatyta tvarka.

Kiekvienam rašančiam savo testamentą reikia žinoti, kad Civilinis kodeksas numato teisę į privalomąją palikimo dalį. Jeigu palikėjo vaikams, sutuoktiniui ar tėvams palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, jie paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau.

Asmeninio testamento surašymui keliami keli imperatyvūs reikalavimai. Jis turi būti surašytas ranka. Jame privaloma nurodyti testatoriaus vardą, pavardę, testamento sudarymo datą (metus, mėnesį, dieną), vietą. Iš testamento teksto turi būti aiški testatoriaus valia ir konkretūs asmenys, kuriems atiteks turtas, bei koks būtent turtas ar kokia turto dalis atitenka kiekvienam iš jų. Negalioja akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas testamentas, todėl teksto pabaigoje reikia pasirašyti.

Baigtą ir pasirašytą asmeninį testamentą galima perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje. Tačiau tai nėra būtina. Jį galima saugoti namuose. Verta informuoti artimuosius, kad jūsų valia yra išreikšta raštu, kadangi asmeninį testamentą per metus nuo testatoriaus mirties būtina pateikti tvirtinti teismui.

Pagal pateiktą pavyzdį  testamentą surašysite vos per keletą minučių, tačiau artimiesiems sutaupysite daug laiko ir pastangų. Gaila, bet kartais gyvenimas pateikia staigmenų, kurios nedžiugina. Ir nors tikėtis blogiausio nereikia, bet apsidrausti nekenkia.

 

Greičio viršijimas. Kokia bauda iš tikrųjų gresia?

  1. Derėtų pripažinti, kad leistiną važiavimo greitį kartais viršija kone kiekvienas iš mūsų. Judant su visu automobilių srautu, vidutinis greitis mieste yra apie 60 km/h. Tai lemia nedidelė sankcija už pažeidimą – iki 10 km/h viršytas greitis gali užtraukti tik įspėjimą. Nors viršyti leistiną greitį nepatartina, bet žinoti, kokios baudos gresia ir kada galima prarasti vairuotojo pažymėjimą, būtina.

Pirmiausia derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad bauda skiriama ne tiksliai už matuokliu nustatytą greitį, bet už viršytą greitį, apskaičiuotą su paklaida. Lietuvos policijos turimų greičio matuoklių paklaida svyruoja nuo +1 iki +3 km/h. Dažnai sutinkamų stacionarių greičio matuoklių – pilkų dėžučių panašių į inkilus – paklaida yra +3 km/h. Jei tokiu matuokliu mieste užfiksuotas jūsų greitis yra 71 km/h, bus laikoma, kad viršyta tik 18 km/h. Taigi pritaikyta paklaida gali ženkliai pakeisti gręsiančios baudos dydį ar netgi išsaugoti vairuotojo pažymėjimą.

Viršijus leistiną greitį:

  • nuo 10 km/h iki 20 km/h numatyta bauda nuo 12 Eur iki 30 Eur;
  • nuo 20 km/h iki 30 km/h – nuo 30 Eur iki 90 Eur;
  • 30 km/h iki 40 km/h – nuo 120 Eur iki 170 Eur;
  • 40 km/h iki 50 km/h – nuo 170 Eur iki 230 Eur;
  • viršijus daugiau negu 50 km/h numatyta bauda nuo 450 Eur iki 550 Eur.

Dažniausiai skiriama minimali sankcijoje numatyta bauda, tačiau vien pilna piniginė nepadės išsisukti nuo atsakomybės. Greičiausiems ir pavojingiausiems pažeidėjams kartu su bauda gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Lengvųjų automobilių vairuotojams, turintiems ilgesnį nei dvejų metų vairavimo stažą, teisės vairuoti atėmimas kartu su bauda skiriamas viršijus leistiną greitį tik vienu atveju, jeigu jie viršijo daugiau nei 50 km/h. Numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas yra nuo 1 iki 6 mėnesių.

Pradedantiesiems vairuotojams (kurie neturi dvejų metų vairavimo stažo), motociklų vairuotojams, vairuojantiems transporto priemones, kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos arba jų didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, už leistino greičio viršijimą numatyta griežtesnė atsakomybė. Nors numatytos baudos tokios pat kaip ir lengvųjų automobilių vairuotojams, viršijus leistiną greitį nuo 30 km/h iki 40 km/h atimama teisė vairuoti nuo 3 iki 6 mėnesių, viršijus nuo 40 km/h iki 50 km/h – nuo 6 mėnesių iki 1 metų, viršijus daugiau negu 50 km/h teisė vairuoti atimama nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių.  Visais šiais atvejais teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas kartu su bauda.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad asmenims, per pastaruosius metus nebaustiems už tame pačiame straipsnyje numatytą nusižengimą, gali būti surašomas administracinis nurodymas, kuriuo skiriama pusė minimalios baudos. Taigi, jei per pastaruosius metus nesate bausti už greičio viršijimą, svarstydami, kokia bauda jums gresia, galite minimalią baudą padalinti per pusę. Pavyzdžiui: lengvojo automobilio vairuotojas, turintis ilgesnį nei dvejų metų vairavimo stažą, viršijęs leistiną greitį 15 km/h greičiausiai gaus 6 Eur baudą, 25 km/h – 15 Eur, 35 km/h – 60 Eur, 45 km/h – 85 Eur, daugiau nei 50 km/h – 225 Eur baudą. Gavę administracinį nurodymą, jame nurodytą sumą turite sumokėti per nurodytą terminą, kitu atveju, terminui pasibaigus, jums bus skirta visa minimali bauda.

Vertinant baudų dydžius, tikrai negalima teigti, kad baudos už greičio viršijimą Lietuvoje yra didelės. Priešingai, tokiomis sumomis neapkarpysime sparnų ,,skraiduoliams“ kelyje. Kita vertus, ne baudos dydis turėtų mus skatinti vairuoti atsakingai, o aplinkinių ir mūsų pačių saugumas.

2018© Aš –teisininkas!

Senų baudų išieškojimo senatis

Antstolių kontorose dulka vykdomosios bylos dėl baudų išieškojimo. Nors atrodytų, kad daugiau nei dešimtmetį vykdomas kelių dešimčių eurų baudos išieškojimas seniai turėjo būti nutrauktas dėl senaties, tai ne visada tiesa. Taigi svarbu žinoti, kada ir kokiomis sąlygomis sueina nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminas.

Kai gaunate duomenų apie seną baudą, apie kurios išieškojimą net nesate girdėję, pirmiausia derėtų susipažinti su vykdomąja byla. Tai galite padaryti antstolio kontoroje. Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kada suėjo terminas nutarimą įvykdyti ir kada jis buvo perduotas antstoliui. Vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų yra trys mėnesiai, taigi tarp termino sumokėti baudą pabaigos ir perdavimo antstoliui negali būti praėję daugiau laiko. Jeigu šis terminas jūsų vykdomojoje byloje yra ilgesnis, turite pagrindą teikti skundą dėl antstolio veiksmų.

Nuo 2015 metų liepos 1 dienos skirtoms baudoms taikomas 5 metų senaties terminas, taigi šiuo metu jis dar nėra suėjęs. Tačiau baudoms, kurios buvo paskirtos iki 2015 metų liepos 1 dienos, senaties terminas yra 2 metai. Vertinant ar šis terminas tikrai suėjo, svarbu nustatyti, kad skolininkas nevengė baudos mokėjimo, o antstolis ėmėsi visų būtinų priemonių skolai išieškoti.

Skolininkas privalo nevengti atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti baudą ar netrukdyti ją išieškoti. Asmuo pripažįstamas nevengusiu baudos mokėjimo, jeigu jis nežinojo apie vykdomą baudos išieškojimą, baudos išieškojimo laikotarpiu dirbo ar gavo kitų pajamų, turėjo registruotino turto, piniginių lėšų ir akivaizdžiai nesiėmė jokių priemonių išvengti baudos. Veiksmais, kuriais siekiama išvengti baudos mokėjimo, gali būti pripažintas turto perleidimas siekiant jį nuslėpti, nustatytas nelegalus darbas ir panašios aplinkybės.

Susipažįstant su vykdomąja byla, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kada buvo atlikti visi antstolio veiksmai, teiktos užklausos įvairiems registrams. Pasitaiko atvejų, kai ilgą laiką nevykdęs jokių veiksmų, antstolis staiga prisimena savo darbą ir areštuoja asmens turtą, lėšas banko sąskaitoje bei nurodo darbovietei išskaičiuoti dalį iš skolininko darbo užmokesčio. Baudos išieškojimo vykdymo laikotarpiu negali būti dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko. Tai reiškia, kad antstoliui per dvejų metų laikotarpį neatlikus jokių veiksmų baudai išieškoti ir neteikus jokių užklausų apie skolininką, yra pagrindas vykdomąją bylą nutraukti suėjus senaties terminui. Kuo senesnė bauda, tuo didesnė tikimybė, kad antstolis savo pareigų tinkamai nevykdė ir užklausas apie skolininko darbovietę, gaunamas pajamas, gyvenamąją vietą ar turimą registruotiną turtą teikė rečiau nei kas dvejus metus.

Galima daryti išvadą, kad gavus duomenų iš antstolio apie vykdomą senos baudos išieškojimą, svarbiausia yra nepasimesti. Jeigu manote, kad bauda yra per sena išieškoti, o jos mokėjimo niekada nevengėte, protinga yra nuvykti susipažinti su vykdomąja byla ir įsitikinti, kad nėra praleisti senaties terminai. Ne mažiau svarbu yra ir nedelsti. Antstolio sprendimų apskundimo terminai ir tvarka visada būna nurodyti gautuose dokumentuose.

2018© Aš –teisininkas!

Lengvas būdas pakeisti UAB vadovą

Pakeisti vadovą uždarojoje akcinėje bendrovėje gali prireikti dėl įvairių priežasčių. Ar vadovas imasi naujo verslo, ar nusprendė iš viso nebedirbti procedūra atrodo taip pat. Tai atlikti galima tiesiog prisėdus prie kompiuterio, tačiau negalima pamiršti nei vieno iš reikalavimų, kitu atveju galima sulaukti civilinės ar  net administracinės atsakomybės.

Pagal įstatymą bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų bendrovės valdyba, jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas. Vienintelio akcininko sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Taigi jei verslas smulkus, turintis tik vieną savininką, tai jo sprendimas ir yra pagrindas pakeisti vadovą. Vienintelio akcininko sprendime būtų protinga nurodyti datą, kada iš pareigų bus atleidžiamas senasis vadovas ir paskiriamas naujasis.

Įdarbinant naują darbuotoją, ne vėliau nei  vieną dieną prieš darbuotojui pradedant dirbti, būtina pateikti Sodrai pranešimą (forma 1-SD). Kadangi vadovas irgi darbuotojas, apie jo įdarbinimą taip pat reikia informuoti. Šį darbą gali atlikti visi asmenys, turintys teisę  įmonę atstovauti Sodroje. Kad ir kaip keistai skambėtų, bet pranešti Sodrai apie naujo vadovo priėmimą gali buhalteris, personalo skyriaus specialistas ar bet kuris kitas įgaliotas asmuo.

Kitaip yra su darbo sutartimi. Ją su vadovu bendrovės vardu pasirašo ne bet kas, o valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys, jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Esant vienam akcininkui, darbo sutartį su vadovu turėtų pasirašyti vienintelis akcininkas.

Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, ne vėliau kaip per 5 dienas privaloma pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. To nepadariusiems ar padariusiems pavėluotai, Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą nuo 30 iki 1450 eurų. Apie pasikeitusius duomenis turi informuoti įmonės vadovas, bet kol apie naująjį vadovą Registrų centras duomenų neturi, jis neturi galimybės tokius duomenis teikti. Registrų centras siūlo tai spręsti paprastai – senasis vadovas turėtų suteikti įgaliojimą naujajam. Tai galima padaryti elektroniniu būdu. Tereikia kvalifikuotu elektroniniu parašu prisijungti prie Registrų centro klientų savitarnos sistemos  ir pasirinkti skiltį Juridinių asmenų registras, Įgaliojimai, Naujas įgaliojimas. Užpildžius reikiamus duomenų laukus ir pasirašius suformuotą dokumentą, reikia spausti Tęsti ir, atsidarius kitam langui, spustelėti nuorodą Suteikti įgaliojimą.

Turėdamas įgaliojimą teikti duomenis Registrų centrui vadovas tai galės padaryti elektroniniu būdu. Naujasis vadovas elektroninio parašo pagalba prisijungęs prie Registrų centro klientų savitarnos sistemos, spustelėjęs nuorodą Juridinių asmenų registras, Juridinio asmens prašymai ir kairėje meniu pusėje pasirinkęs laukelius Prašymas keisti juridinio asmens duomenis, Vadovas, galės įrašyti savo duomenis ir išregistruoti buvusį vadovą. Keičiant duomenis apie vadovą elektroniniu būdu, reikia pridėti PDF formatu suformuotą juridinio asmens organo sprendimą (protokolą)  dėl vadovo atleidimo ir naujo vadovo išrinkimo kartu su protokolo priedais, o esant tik vienam akcininkui – vienintelio akcininko sprendimą. Žinoma, reikia nepamiršti  apmokėti Registrų centro klientų savitarnos sistemoje gautą sąskaitą.

Paskutinę savo darbo dieną senasis vadovas turėtų visą bendrovės turtą ir dokumentus perduoti naujajam vadovui. Tam užfiksuoti surašomas priėmimo perdavimo – aktas, kuriame išvardinamas visas įmonės turtas ir dokumentai. Bendrovės  vadovas  yra  atsakingas  už įmonės apskaitos, finansinės atskaitomybės dokumentų ir buhalterinės apskaitos registrų saugojimą. Dėl šios priežasties, visi šių kategorijų dokumentai turėtų būti perduoti naujajam vadovui. Taip pat nereikėtų pamiršti perduoti įmonės kasoje esančių pinigų, įmonei priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

Įvykdžius viską, kas paminėta, galima kibti į darbus naujose pareigose. Jų vadovams tenka tikrai daug, kaip ir teisės aktais numatytų  pareigų. Juk vadovavimas – ne tik valdžia, bet ir didelė atsakomybė.

2018© Aš –teisininkas!

Dronų skraidinimo taisyklės

Tereikia šiek tiek praktikos ir droną valdyti gali bet kas. Šis daiktas panašesnis į žaislą, tačiau jam taikomos Aviacijos įstatymo nuostatos. Kiekvienas jo valdytojas privalo būti susipažinęs su Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklėmis. Bėda ta, kad jų skraidyklės pakuotėje nerasite. Šių taisyklių nesilaikymas gali užtraukti baudą iki 500 eurų ir mylimo žaislo konfiskavimą, todėl tikrai verta su jomis susipažinti.

Bepiločių skraidyklių gausu prekybos centrų žaislų skyrių lentynose. Nereikėtų apsigauti, vaikams iki 16 metų skraidinti dronų negalima, nebent skraidyklė sveria iki 3 kilogramų. Net ir mažus, iki 3 kilogramų sveriančius, dronus skraidinti vaikai gali tik su suaugusiųjų priežiūra.

Skraidykles valdantys suaugusieji privalo būti susipažinę su visa skrydžių saugos informacija, teisės aktų reikalavimais, vietos savivaldybės ir kariuomenės vado apribojimais, meteorologine situacija. Jiems draudžiama skraidinti bepiločius orlaivius apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, vaistų, taip pat sergant, labai pavargus.

Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklėse numatyta, kad bepilotes skraidykles galima skraidinti ne aukščiau nei 120 metrų nuo žemės. Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos aerodromo skrydžių valdymo zonoje numatyti skirtingi leistini aukščiai, pažymėti žemėlapiuose.

Taisyklėse taip pat nurodyta, kad skrydžiai draudžiami virš miestų ir miestelių, tankiai gyvenamų rajonų arba žmonių sambūrio atvirose vietose. Savivaldybėms numatyta teisė riboti skrydžius savo teritorijose. Marijampolės savivaldybė riboja skrydžius Marijampolės pataisos namų teritorijoje, taip pat UAB „SPECTATOR NT“ teritorijoje ir 150 m spinduliu iki šių objektų. Kauno miesto savivaldybė draudžia skraidinti bepiločius orlaivius virš ligoninių, policijos komisariato, prokuratūros ir kitų objektų. Šilutės rajono savivaldybė draudžia dronų skraidinimą 1 kilometro pločio juostoje nuo valstybės sienos, Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos teritorijoje bei 1 kilometro spindulio plote nuo jos, policijos komisariato teritorijoje. Kėdainių rajono savivaldybė draudžia skrydžius virš geležinkelio ir autobusų stočių, UAB „Lukoil Baltija“ teritorijos ir kitų objektų. Jonavos rajono savivaldybė draudžia skrydžius virš  AB „Achema“. Klaipėdos miesto savivaldybė bepiločių orlaivių skrydžius riboja virš teritorijų, kuriose vykdomi gelbėjimo, paieškos, įvykio, ekstremaliojo įvykio, ekstremaliosios situacijos likvidavimo, padarinių šalinimo ar neatidėliotini darbai, taip pat kitais numatytais atvejais. Rietavo savivaldybė draudžia skrydžius virš bendrojo ugdymo įstaigų, neformaliojo švietimo mokyklų teritorijų ir kitų objektų. Kazlų Rūdos savivaldybė draudžia vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš Brigados generolo Kazio Veverskio poligono teritorijos, esančios Gulioniškės kaime. Šiaulių rajono savivaldybė draudžia dronus skraidinti virš Kuršėnų miesto policijos nuovados, Mumaičių ir Sutkūnų kaimų. Prienų rajono savivaldybė neleidžia bepiločių orlaivių skraidinti virš policijos komisariato ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos I radiolokacinio posto teritorijos. Radviliškio rajono savivaldybėje skrydžiai draudžiami virš policijos komisariato teritorijos, Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos Ginkluotės depo teritorijos ir 3 kilometrų spinduliu nuo jos ribų. Ignalinos rajono savivaldybė yra nusprendus uždrausti bepiločių orlaivių skrydžius virš Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos IV radiolokacinio posto teritorijos Ignalinos rajono savivaldybės Vidiškių seniūnijos Ceikiškės kaime. Visagino savivaldybė draudžia skrydžius virš policijos, prokuratūros, teismo pastatų, 100 metrų spinduliu aplink Lietuvos radijo ir televizijos centro Visagino retransliacijos bokštą ir 3 kilometrų spinduliu aplink Ignalinos atominę elektrinę. Kalvarijos rajono savivaldybė draudžia skrydžius 1 kilometro pločio juostoje nuo valstybės sienos, o Zarasų rajono savivaldybė taip pat ir virš masinių renginių. Joniškio rajono savivaldybėje skraidinti dronus neleidžiama virš teismo, policijos komisariato, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, masinių renginių ir AB „ORLEN Lietuva“ padalinio Joniškyje teritorijos. Kelmės rajono savivaldybėje draudžiami bepiločių orlaivių skrydžiai virš ligoninės, teismo, policijos komisariato, UAB „LITESKO“ filialo „Kelmės šiluma“ ir UAB ,,Kelmės vanduo“. Kauno rajono savivaldybėje draudžiami skrydžiai tik virš AB „Giraitės ginkluotės gamyklos“ ir AB „Suskystintos dujos“ Kauno dujų pilstymo stoties. Druskininkų savivaldybės taryba draudžia dronų skraidinimą 2 kilometrų pločio juostoje nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir teritorijoje 1 kilometro spinduliu aplink Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Druskininkų užkardą. Rokiškio, Utenos rajono, Jurbarko rajono, Akmenės, Alytaus miesto, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Šalčininkų rajono, Vilniaus rajono savivaldybės taip pat yra numatę objektus, virš kurių uždrausti dronų skrydžiai.

Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklėse ribojamas ne tik skraidyklių atstumas nuo žemės. Valdytojams numatyta pareiga neskraidinti dronų toliau negu 1000 metrų nuo savęs. Žmogaus valdoma skraidyklė negali išskrisi už jo matomumo ribų, o apie ore ,,pamestus“ dronus privaloma nedelsiant informuoti artimiausią skrydžių valdymo centrą, kurio kontaktai skelbiami Civilinės aviacijos administracijos interneto svetainėje. Drono negalima skraidinti arčiau kaip 50 metrų iki transporto priemonių, esančių ant žemės ar vandens paviršiaus, statinių ar pašalinių žmonių.

Už Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimus Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą nuo 100 iki 300 eurų. Pakartotinai pažeidus taisykles gresia bauda nuo 300 iki 500 eurų ir gali būti skiriamas bepiločio orlaivio konfiskavimas. Atsakomybė pagal šį straipsnį taikoma retai. Svarbu paminėti, kad drono skraidinimo metu padarytą žalą kitų asmenų turtui ar sveikatai, atlyginti tenka įprasta tvarka. Kiti teisės pažeidimai, padaryti naudojantis dronu, veikos esmės nekeičia. Dronas bus laikomas tik įrankiu ir gabenantiems kontrabandą asmenims atsakomybės nešvelnins.

Susipažinus su visomis taisyklėmis, galima daryti išvadą, kad reikalavimų dronų skraidinimui tikrai nėra daug. Tie, kuriuos šie reikalavimai per daug varžo, gali kreiptis į Civilinės aviacijos administraciją dėl leidimo suteikimo. Gavus leidimą galėsite skraidinti dronus aukščiau, stebėti miestą ar fiksuoti vaizdą iš aukštai renginių metu. Gero skrydžio!

2018© Aš –teisininkas!

 

 

 

Kaimynas mane fotografuoja

Žmogus kuriasi tarp žmonių. Santykiai tarp kaimynų sudėtingi ir painūs. Ant kaimyno namo kampo kabanti kamera, kuri įrašo vaizdą ir dalyje jūsų kiemo, gali  nemenkai erzinti. Taip pat nesmagu, kai kaimynų nesutarimams įamžinti naudojamasi fotoaparatais. Tačiau savo kieme esame šeimininkai, taigi kokias mūsų teises pažeidžia mūsų kiemo vaizdą fiksuojantys kaimynai ir kaip jas apginti.

Teisė į privatų gyvenimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Jos sudėtine dalimi pripažįstama teisė į atvaizdą. Dėl šios priežasties fotografuojant asmenį yra reikalingas jo sutikimas. Sutikimui nėra būtina rašytinė forma – pakanka tiesiog šypsotis į objektyvą, bet prieš viešinant tokią nuotrauką reikia klausti leidimo. Įstatymas leidžia viešoje vietoje asmenis fotografuoti neturint jų sutikimo, tačiau net ir tokiose vietose įamžinti vaizdai negali būti viešinami, jeigu asmuo pateikiamas negatyviai (nuogas, neblaivus ir pan.). Taip pat negalima viešinti net ir viešoje vietoje užfiksuotų nepilnamečių atvaizdų. Asmens sutikimo nereikia, kai fiksuojama veikla yra susijusi su visuomenine asmens veikla arba jo tarnybine padėtimi.

Dažna situacija, kai įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros, kuriomis fiksuojamas bendras visiems kaimynams įėjimas į pastatą. Jeigu pastate įsikūrusios įmonės kameros fiksuoja ir jūsų judėjimą į namus ar iš jų, o dėl to jaučiatės nejaukiai, drąsiai galite kreiptis prašydami kameras pašalinti arba nukreipti taip, kad nebūtų filmuojamos ir jums priklausančios patalpos ar teritorijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad filmuoti bendras patalpas galima tik gavus visų bendrasavininkių sutikimą. Jeigu toks sutikimas gautas nebuvo, savo teises galite ginti teisme.

Savo namuose ar kieme kiekvienas gali uždrausti fotografuoti ar filmuoti. Šia teise naudojasi parduotuvės, muziejai, renginių organizatoriai. Tokią pat teisę turi visi Lietuvos gyventojai. Užsitęsus konfliktams su kaimynais, savo valią nebūti fotografuojamiems galima išreikšti ne tik žodžiu, bet ir ženklais, draudžiančiais filmuoti ir fotografuoti, trumpąja žinute, elektroniniu ar registruotu laišku, įspėjančiu apie tokį draudimą, galiojantį jūsų valdose. Teisėtu veiksmu pripažintinas asmens, darančio nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, fotografavimas, filmavimas. Tačiau kai joks teisės pažeidimas nebuvo padarytas, filmavimas ar fotografavimas nebūtų laikomas teisėtu. Tikrai pasitaiko kaimynų, kurie jaučiasi tiriantys nusikalstamas veikas ir kaimynų kiemą stebi nuolatos. Baudžiamojo kodekso 167 straipsniu uždrausta rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą. Jeigu nedarote jokių nusikalstamų veikų, tačiau esate stebimi ir filmuojami ar fotografuojami savo įkyrių kaimynų, galite kreiptis į teisėsaugos institucijas, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl informacijos apie jūsų privatų gyvenimą rinkimo.

Teisėtu veiksmu yra laikomas asmens fotografavimas ar filmavimas, kuomet siekiama apginti savo pažeistas teises. Tokie veiksmai atlikti konflikto metu teismų praktikoje nelaikytini teisės į atvaizdą pažeidimu. Kita vertus, riba tarp bandymo apginti savo pažeistas teises ir kito asmens konstitucinės teisės į privatų gyvenimą pažeidimo yra labai menka, todėl lengvai peržengiama. Vienoje byloje buvo sprendžiamas klausimas ar besiskiriančiam sutuoktiniui įrengus garso įrašymo įrangą bendrosios nuosavybės teise priklausančiame bute jis nepažeidė žmonos teisės į privatų gyvenimą. Teismas nusprendė, kad nors tuo metu buvo nagrinėjama skyrybų byla, o vyras garso įrašais norėjo pasinaudoti teisminiame procese, šis atvejis laikytinas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu ir pripažino sutuoktinį kaltu.

Visi, kurių teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Jeigu pas jus jau nebenori lankytis draugai, o vaikai bijo žaisti kieme, šios aplinkybės yra pagrindas neturtinės žalos priteisimui. Net jei teisėsaugos institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl informacijos apie jūsų privatų gyvenimą rinkimo, visada galite kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Prieš kreipiantis į teismą arba dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo verta surinkti įrodymus, patvirtinančius, kad buvote fotografuojami ar  filmuojami ir kreipėtės į jūsų teises pažeidžiantį asmenį prašydami nutraukti pažeidimą. Šie duomenys padės greičiau ir efektyviau apginti savo pažeistas  teises ir gauti teisingą žalos atlyginimą.

2018© Aš –teisininkas!

 

Kiek ir kokių atostogų jums priklauso?

Atostogos!!! Jų laukia visi. Net kai darbas tikrai nuoširdžiai mėgstamas, poilsis yra būtinas. Dirbantiems 5 dienas per savaitę Darbo kodeksas garantuoja 20 darbo dienų apmokamas atostogas. Visiems, kurių darbo savaitė trunka 6 darbo dienas, priklauso dar ilgesnės atostogos. Įstatymas taip pat numato pailgintas bei papildomas atostogas. Turinčių teisę į jas tikrai nemažai, taigi verta žinoti, galbūt esate vienas iš jų.

Ilgesnės 25 darbo dienų atostogos garantuojamos visiems darbuotojams, kurie nėra sulaukę 18 metų amžiaus. Tokios atostogos priklauso neįgaliems darbuotojams, taip pat asmenims, vieniems auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų. Darbo kodekse numatyta, kad 25 darbo dienų trukmės kasmetinės atostogos priklauso ir darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienu auginančiu vaiką laikomas asmuo, kuris faktiškai augina vaiką vienas. Žinoma, jūs neprivalote darbdavio informuoti apie savo asmeninius santykius, tačiau darbdavys turi teisę neleisti jūsų atostogų, kurios jums nepriklauso. Kai vaiko tėvas arba kitas asmuo, vykdantis jo funkcijas, gyvena kartu, jūs nesate laikomas asmeniu, kuris vienas augina vaiką. Šiuo atveju aplinkybės, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, o vaikui priteistas išlaikymas, neturi reikšmės. Jeigu  šeimoje yra asmuo, su kuriuo dalinamasi tėviškomis pareigomis (net kai šis asmuo nėra biologinis vaiko tėvas), laikoma, kad asmuo augina vaiką ne vienas ir jam pailgintos atostogos šiuo pagrindu nepriklauso.

Papildomos atostogos suteikiamos kartu su kasmetinėmis atostogomis. Jos skiriamos keletu atvejų, tačiau net jei priklausote visoms iš šių kategorijų, papildomas atostogas galite gauti tik vienas. Pirmiausia, papildomos atostogos skiriamos asmenims, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais. Šios atostogos taip pat priklauso dirbantiems profesinės rizikos sąlygomis. Galiausiai, papildomos atostogos taip pat numatytos lojaliems darbuotojams. Už ilgalaikį nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje skiriamos 3 darbo dienos atostogų. Ilgalaikiu darbu laikomas ilgesnis kaip 10 metų nepertraukiamas darbo stažas toje pačioje darbovietėje. Už kiekvienus papildomus 5 metus vis pridedama dar po vieną laisvą dieną. Į stažą yra įskaitomos: darbo dienos komandiruotėje; kai buvo nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų; iki 10 darbo dienų trukmės nemokamų atostogų; kūrybinių atostogų; teisėto streiko, priverstinės pravaikštos laikas; laikas visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti; papildomas poilsio laikas tėvams, auginantiems vaikus; darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pareigų vykdymo laikas ir laikas jų mokymui ir švietimui. Taigi, jeigu darbovietėje pradėjote dirbti nuo 2007 metų balandžio 23 dienos, nepaisant to, kad buvote išėjusi vaiko auginimo atostogų, dažnai sirgote ar slaugėte savo artimuosius, jums priklauso papildomos 3 dienos kasmetinių atostogų.

Darbo kodeksas numato ne tik papildomas, bet ir pailgintas kasmetines atostogas. Pailgintos atostogos suteikiamos įvairių profesijų atstovams. Atostogomis iki 41 darbo dienos gali pasinaudoti pilotai, pilotai instruktoriai, vyriausiasis navigatorius, navigatoriai instruktoriai, skraidantieji inžinieriai instruktoriai, orlaivių vadai, navigatoriai, skraidantieji inžinieriai, skraidantieji operatoriai, orlaivių palydovai ir pilotai bandytojai. 40 darbo dienų trukmės atostogos suteikiamos mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojams, mokyklų, psichologinių, pedagoginių psichologinių tarnybų, vaikų globos įstaigų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namų pedagoginiams darbuotojams. 35 darbo dienos atostogų priklauso valstybės įmonės „Oro navigacija“ skrydžių vadovams, vyresniesiems skrydžių vadovams, skrydžių vadovams instruktoriams, skrydžių valdymo centrų pamainų viršininkams. 30 darbo dienų pailgintomis atostogomis gali pasinaudoti profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniai darbuotojai; psichologai, dirbantys socialinės globos įstaigose (išskyrus vaikų globos įstaigas), sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, ir socialinių paslaugų srities darbuotojai, dirbantys stacionariose socialinės globos įstaigose, grupinio gyvenimo namuose, bendruomeniniuose vaikų globos namuose, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose; Valstybės įmonės ,,Ignalinos atominės elektrinės“ darbuotojai, dirbantys esant jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui ir tiesiogiai vykdantys darbus ar operacijas panaudoto branduolinio kuro ir didelio radioaktyvumo specialių dirbinių tvarkymo srityje arba radiacijos požiūriu pavojingus darbus I radiacinės saugos kategorijos patalpose. 28 darbo dienos atostogų garantuojama medicinos darbuotojams, turintiems atitinkamos veiklos licenciją ir atliekantiems chirurgines operacijas ar dalyvaujantiems jas atliekant; dirbantiems asmens sveikatos priežiūros įstaigose su pacientais, kuriems taikoma priverstinė hospitalizacija, priverstinė diagnostika ar priverstinio gydymo priemonės, arba dirbantiems laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir tarnybose, esančiose pataisos įstaigose ir areštinėse. 27 darbo dienų pailgintos atostogos suteikiamos medicinos darbuotojams, teikiantiems skubiąją medicinos pagalbą. 26 darbo dienos atostogų numatytos medicinos darbuotojams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis. 25 darbo dienos atostogų suteikiama farmacijos specialistams; socialinių paslaugų srities darbuotojams, dirbantiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, švietimo įstaigose, nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose asmenims, turintiems proto ar psichinę negalią, laikino gyvenimo namuose, taip pat kitiems darbuotojams, dirbantiems socialinių paslaugų srityje su socialinės rizikos suaugusiais asmenimis, socialinės rizikos šeimomis, asmenimis, turinčiais proto ar psichinę negalią, ir darbuotojams, dirbantiems socialinių paslaugų srityje ir teikiantiems socialines paslaugas asmens namuose; jūrininkams, dirbantiems Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose; darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis žvejybos laivuose, užsiimančiuose versline ir kita (specialia) žvejyba; valstybės įmonės ,,Ignalinos atominės elektrinės“ darbuotojams, dirbantiems esant jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui; darbuotojams, kurie dirba darbą, tiesiogiai susijusį su gyvūnų patologine medžiaga, arba atlieka bakteriologinius, virusologinius, serologinius, hematologinius, patologinius anatominius, parazitologinius, mikologinius, cheminius, toksikologinius, biocheminius, radiologinius, molekulinius tyrimus, susijusius su gyvūnais; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojams, kurie ima mėginius ir atlieka cheminius, ekotoksikologinius, hidrobiologinius ir radiologinius tyrimus bei matavimus.

Gaila, bet turintiems teisę ir į papildomas, ir į pailgintas atostogas, tenka išsirinkti tik vienas jų. Rinktis tenka ir tiems, kuriems priklauso dviejų ar trijų rūšių papildomos atostogos. Kad ir kokios priklauso jums, svarbiausia, pasimėgauti šiomis apmokamo poilsio dienomis. Kartais ir kelios laisvos dienos suteikia galimybę visiškai atsipūsti. Juk ne atostogų ilgis, o atsipalaidavimas yra atostogų kokybės matas.

    2018© Aš –teisininkas!

Vaikų išvykos į užsienį. Kada būtinas tėvų sutikimas?

Paprasčiausia yra į kelionę ruoštis su visa šeima. Vienintelis vaiko dokumentas, kurio jums prireiks, bus vaiko pasas arba asmens tapatybės kortelė. Tačiau susiklosto situacijų, kai nepilnametį į išvyką lydi tik vienas iš tėvų, mokytojas arba sporto būrelio vadovas, o kartais jiems tenka keliauti netgi vieniems. Norėdami būti tikri, kad išvykti pavyks be kliūčių, o grįžę nebūsite apkaltinti savo vaiko pagrobimu, turite susipažinti su galiojančia tvarka.

Kad ir kaip būtų keista, į Šengeno erdvei priklausančias valstybes nepilnamečiai gali vykti net ir vieni ir jokie amžiaus ribojimai nėra numatyti. Ar jūsų kelionės valstybė priklauso šiai erdvei galite patikrinti šiame sąraše. Nors apribojimų nenumato įstatymai, keliaujant lėktuvu, juos nustato skrydžių bendrovės. Pavyzdžiui Wizzair oro linijų lėktuvais gali skristi nelydimi vaikai nuo 14 metų, o nuo  16 metų jie gali patys lydėti jaunesnį už save asmenį. UIA leidžia keliauti vieniems vaikams nuo 16 metų, tačiau nuo 5 iki 16 metų jie siūlo mokamos palydos paslaugą. TURKISH AIRLINES leidžia keliauti nelydimiems nepilnamečiams nuo 12 metų, tačiau yra galimybė keliauti nelydimiems netgi vaikams nuo 2 iki 12 metų. Small Planet į lėktuvą nepriima be suaugusiojo jaunesnių nei 5 metų vaikų, o nuo 5 iki 13 metų vaikams galima užsisakyti palydos paslaugą. Tuo tarpu  nepilnamečiai nuo 13 iki 16 metų gali keliauti vieni, tačiau privalo su savimi turėti pasą, gimimo liudijimą, notaro patvirtintus mandatus ir tėvų sutikimo formą. SAS siūlo mokamą palydą vaikams nuo 5 iki 16 metų, tačiau šią paslaugą būtina užsakyti tik nelydimiems vaikams iki 12 metų, taigi nuo 12 metų, jie gali keliauti ir vieni. GET JET airlines mokama palyda yra galima tik nuo 6 metų. Ryanair neskraidina nelydimų nepilnamečių iki 16 metų, tačiau sulaukusiems 16 metų leidžia patiems būti lydinčiu asmeniu. Mokamos palydos paslaugos ši skrydžių bendrovė neteikia. AirBaltik be palydos skraidina vaikus nuo 12 metų, tačiau nesulaukę 15 metų asmenys turi su savimi turėti ir gimimo liudijimą, nuo 5 iki 17 metų vaikams jie siūlo mokamą palydos paslaugą. Kadangi sąlygos akivaizdžiai skiriasi, prieš perkant kelionės bilietus būtina paskaityti pasirinktos oro linijų kompanijos taisykles.

Griežtesni reikalavimai taikomi keliaujant ne į Šengeno erdvei priklausančią valstybę. Tėvų rašytinis sutikimas yra būtinas, kai vaikas lydimas kitų asmenų, tai yra ne tėvų ar globėjų. Šis sutikimas turi būti patvirtintas notaro, bet gali būti duotas tik vieno iš tėvų. Nepilnamečiui į užsienio valstybę keliaujant su vienu iš tėvų, kito tėvo rašytinis sutikimas nėra reikalingas. Tik vaiko ir kartu keliaujančio tėvo pavardėms nesutampant, Lietuvos Respublikos pasienio pareigūnai turi teisę paprašyti pateikti vaiko gimimo liudijimą. Jūsų ir vaiko pavardėms skiriantis, reikėtų pasiimti ir jį. Taip galėsite įrodyti, kad esate nepilnamečio tėvas ar motina.

Labai svarbu paminėti, kad nors vienam keliaujant su vaiku rašytinis notaro patvirtintas kito iš tėvų sutikimas nereikalingas, tėvai privalo susitarti dėl vaiko išvykimo į užsienį. Iširus santuokoms, vaikas lieka gyventi su vienu iš tėvų, tačiau gyvenimas atskirai neapriboja tėvų teisių ir pareigų. Reikšmingus vaiko auginimo ir auklėjimo klausimus tėvai privalo suderinti tarpusavyje. Kai kelionė nesutrukdys numatytai bendravimo tvarkai, tam tėvui, su kuriuo vaikas gyvena, kito tėvo leidimas trumpai išvykai nėra būtinas. Tačiau jei kelionė trukdytų susitikti su vaiku pagal numatytą grafiką, toks leidimas būtinas. Tas tėvas, su kuriuo vaikas negyvena, į užsienį nepilnamečio be kito tėvo žinios vežtis negali, net jei kelionė numatyta suplanuotu jo buvimo su vaiku laiku. Vežtis vaiką gyventi užsienyje negali nei vienas iš tėvų, prieš tai nepasitaręs su kitu tėvu. Sprendimą išsikraustyti su vaiku gyventi į užsienį privalote suderinti su  kitu tėvu, net jei vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta ir nustatyta su jumis.

Domėdamiesi nustatyta keliavimo su nepilnamečiais tvarka, būtinai atkreipkite dėmesį, kur gyvena jūsų vaikas. Lietuvoje gyvenančiam vaikui, kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, galioje Lietuvos tvarka. Jeigu jūsų vaikas gyvena užsienio valstybėje, jam taikomos tos šalies taisyklės. Tėvų pilietybė ar gyvenamoji vieta neturi didelės reikšmės, kadangi taikomos taisyklės pagal vaiko gyvenamąją vietą. Kilus ginčui, ji nesunkiai nustatoma pagal tai, kur yra vaiko deklaruota gyvenamoji vieta, jis iš tikrųjų gyvena, lanko mokymo įstaigą, gydytojus ir panašiai. Taigi gyvendami kitoje šalyje, pasidomėkite tos šalies nepilnamečių keliavimo tvarka. Taip sutaupysite laiko ir geros nuotaikos oro uoste ar prie valstybės sienos.

    2018© Aš –teisininkas!

 

 

Kad darbuotojai netaptų konkurentais

Darbdaviai dažnai skundžiasi, kad rasti gerą ir kvalifikuotą darbuotoją sudėtinga. Tikrų specialistų ir savo srities žinovų darbo rinkoje stinga, todėl darbdaviai imasi apmokyti neišmanančius amato, tikėdamiesi, kad naujai iškeptas specialistas jiems bus lojalus. Tačiau vilties nepakaks. Norėdami apsaugoti savo verslą, privalote imtis ir nesudėtingų priemonių.
Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui ir darbdaviui sudaryti nekonkuravimo susitarimą. Tokiu susitarimu darbuotojas įsipareigoja darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ir neilgiau kaip 2 metus po darbo sutarties pabaigos nevykdyti tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Svarbu, kad tai netrukdo buvusiam darbuotojui įsidarbinti konkuruojančioje įmonėje, jeigu jo pareigos visiškai skiriasi, pavyzdžiui vienoje darbovietėje jis buvo virėjas, o kitoje vairuotojas. Nekonkuravimo sutartys dažniausiai formuluojamos numatant draudimus bet kokiai veiklai, turinčiai bent kiek panašumų į darbdavio vykdomą veiklą, tačiau teismas yra išaiškinęs, jog tokios sutarties sąlygos prieštarauja įstatymams, kadangi riboja asmens konstitucines teises. Dėl šios priežasties, nagrinėdamas bylas dėl nekonkuravimo sutarčių pažeidimų, teismas visada vertina ar pareiginės funkcijos buvusioje ir naujojoje darbovietėse sutampa.
Siekiant apsaugoti savo verslą, nekonkuravimo susitarimai su darbuotojais tikrai naudingi, tačiau jie nėra pigūs. Darbo kodeksas numato, kad nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama ne mažesnė kaip keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Tai reiškia, kad norėdami, jog jūsų darbuotojas neįsidarbintų konkuruojančioje įmonėje arba pats nepradėtų užsiimti tokia pat veikla, turėsite mokėti jam nekonkuravimo mokestį net ir pasibaigus darbo santykiams. Yra įmonių, kurios darbuotojams moka minimalų darbo užmokestį ir tokio pat dydžio kompensaciją už nekonkuravimą, tačiau smulkiam verslui, kur atlyginimai yra maži, taip užsitikrinti darbuotojų lojalumą, dažniausiai per brangu.
Kita darbdavio interesų apsaugos priemonė, kurią įtvirtina Darbo kodeksas yra susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Toks susitarimas nėra toks efektyvus būdas apsaugoti savo verslą nuo nelojalių darbuotojų kaip nekonkuravimo sutartis, tačiau tikrai daug pigesnis. Tokiu susitarimu galima saugoti informaciją, kuri nėra viešai prieinama ir kurią darbdavys imasi pastangų apsaugoti. Vien sutarties sudarymą galima vertinti kaip darbdavio pastangas. Susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti tokią informaciją sudarantys duomenys, susitarimo galiojimo terminas, darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Taip pat galima susitarti dėl netesybų už susitarimo nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Tokia sutartis neužtikrina, kad darbuotojai nepereis dirbti pas konkurentus arba neįkurs savo įmonės, tačiau įrodę, kad buvo pasinaudota jūsų įmonės konfidencialia informacija, galėsite reikalauti žalos atlyginimo. Turbūt lengviausiai įrodomas atvejis, kai buvęs įmonės darbuotojas įkuria naują įmonę ir pervilioja buvusios darbovietės klientus, su kuriais pats dirbo. Susitarimą dėl konfidencialios informacijos galite įrašyti į darbo sutartį arba sudaryti kaip atskirą susitarimą. Jį nesunkiai galite paruošti pasinaudodami šiuo pavyzdžiu.
Pabaigai galima pajuokauti, kad lengviausias būdas išsaugoti darbuotojų lojalumą – būti geriausiu darbdaviu tarp konkurentų. Tuomet neteks nerimauti, kad ilgai mokyti jaunuoliai paspruks ir jūsų versle įgytas žinias naudos dirbdami konkuruojančioje įmonėje. Apsidraudžiant, žinoma, reikėtų jiems pasiūlyti pasirašyti ir nekonkuravimo arba bent jau konfidencialios informacijos apsaugos sutartis, kurios aiškiai parodys jūsų aktyvias pastangas apsaugoti savo verslą.

2018© Aš –teisininkas!